kiaukerė

kiaukerė̃ sf. (3^b) 1. ketera: Baisiai negražiai šįmet sukrovė kūgį: viršuj tokia kiaukerė̃ pasistačius Snt. 2. prk. iškili vaga: Į tas kiaukerėlès sodyti ma[n] nepatinka, geriau į užuoganas Snt.